Tai įvyko
Vasario 21, sekmadienį, įvyko pirmos Lietuvos beisbolo istorijoje Tee Ball (mušama nuo stovo) rungtynės tarp tėvų ir vaikų (U12) komandų. Tėvai, iki šiol buvę tik beisbolo fanais, tapo beisbolininkais, susibūrė į komandą, kurios laikinas pavadinimas šiose rungtynėse buvo Vilkų Tėvai, o po sėkmingo pasirodymo aikštėje ir neilgų diskusijų komanda buvo pervadinta solidesniu pavadinimu – „Vilkų Vilkai“.
Pirmose rungtynėse susitiko labai patyrę Sporto Vilkai (U12) ir pirmą kartą į komandą susibūrę Vilkų Vilkai (U100). Jau pirmame puolime Vilkų Vilkai pelno pirmą tašką. Tai Nomedos tėtis „parneša“ patį pirmą, tokį brangų (kaip pirmas bučinys), tašką komandai. Bet, labai patyrę Sporto Vilkai (U12), pirmu puolimu atsako dviem pelnytais taškais. Juos pelno Pupa ir Balandžiukas.
Antras Vilkų Vilkų puolimas prasideda stipriu Modesto pramušimu, bet iš tos laimės, Modestas pamiršo bėgti į bazę – stovi lazdos įsikibęs ir grožisi kaip toli kamuoliukas lekia. Tokia žaidimo taktika, kelioms akimirkoms, išmušė iš vėžių tiek priešininkus, tiek teisėją Kęstą, tiek gausiai susirinkusius žiūrovus, ir net rungtynių stebėti atvykusį berniukų rinktinės vyr trenerį Tomą Jankoitį. Šioj situacijoje pirmi susigriebė berniukai išmušdami Modestą iš puolimo (out). Tęsiant puolimą taškų pelnyti nepavyksta.
Trečiajame kėlinuke Vilkų Vilkai įnirtingai puola ir Vytautas pelno išlyginamąjį tašką (2-2), bet berniukai, turėdami du išmuštus puolėjus nenuleidžia rankų, „užsuką“ puolimą, ir Nomeda pelno tašką savo komandai.
Ketvirtajame kėlinuke Vilkų Vilkai puola negailėdami jėgų ir Pupas (Pupos tėtis), „įjungęs“ visus savo sugebėjimus ir greitį, pelno išlyginamąjį tašką (3-3). Gynyba suveikė kaip laikrodis, ir Vilkų Vilkams pavyko apsiginti be taškų.
Penktame kėlinuke jau berniukų komanda pademonstravo puikią gynybą ir Vilkų Vilkams taškų pelnyti neleido. O puolant berniukams pavyko pelnyti tašką, Titas buvo vikresnis už besiginančius. Berniukų antpuolį sustabdė Tito mama Irutė, netikėtai meistriškai sugaudama Arūno pramuštą stiprią „strėlę“.
Šeštas kėlinukas – paskutinė viltis Vilkų Vilkams, nes berniukai pirmauja rezultatu 4 – 3. Berniukai, tai suprasdami, atidžiai ginasi. Nors puolime Žilvinui jau pavyko užimti trečią bazę, viskas baigėsi, kai berniukai ore pagauna Modesto smūgiuotą kamuoliuką.
Labai patyrę Sporto Vilkai (U12) nugalėjo Vilkų Vilkus (U100) rezultatu 4 – 3.
Džiugina, kad rungtynės nebuvo labai rezultatyvios – reiškia buvo gražios, kad skirtumas minimalus – reiškia rungtynės atkaklios, džiugina, kad džiaugėsi ir vaikai ir tėvai, džiugina, kad nė karto, nė viena komanda nebaigė puolimo mušus visiems sąrašo mušėjams – reiškia gynybos dirbo.
Antrose rungtynėse susitiko truputi pasikeitusios sudėties Vilkų Vilkai ir truputi mažiau patirties už Sporto Vilkus sukaupusi Ąžuolyno (U12) komanda.
Užvirė rimta kova. Po trijų kėlinukų Ąžuolyno jaunieji beisbolininkai, po linksmojo Andriuko pelnyto taško, pirmavo rezultatu 1 – 0, bet, ketvirtojo kėlinuko pradžioje, Vilkų Vilkai susiėmė ir Arnoldas bei Deimantė pelno po tašką. Tai Ąžuolyno komandos neišmušė iš vėžių ir ketvirto kėlinuko antrojoje pusėje Aistė pelno išlyginamąjį tašką.
Penktajame kėlinuke Vilkų Vilkų puolimas tuščias, o apsiginti, nors ir labai stengiantis, be taškų nepavyko, Edvinas pelno tašką, kuris, kaip pasirodė vėliau, tapo pergalingu. Ąžuolynas (U12) nugalėjo Vilkų Vilkus (U100) rezultatu 3 – 2.
Vėl džiugu, šaunios rungtynės, vėl džiaugsmas abiejų komandų žaidėjų veiduose.
Rungtynių aptarimas ir ateities planų strategavimas buvo pratęstas picerijoje, kur ir gimė komandos pavadinimas Vilniaus Vilkų Vilkai (VVV).
Šios dienos rungtynėse Vilniaus Vilkų Vilkų komandą šauniai atstovavo: Aistė, Algirdas, Arnoldas, Aušra, Deimantė, Diana, Edvardas, Gintaras, Irutė, Jolanta, Jolita, Modestas, Ugnius, Valdas, Virmidas, Vytautas, Žilvinas.
vasario 22nd, 2010 at 19:04
Taigi, naujasis komandos pavadinimas labai jau ipareigojantis…