Beisbolo fanaiBeisbolas – tai daugiau nei žaidimas

Europa įsitikino – Lietuva žaidžia softbolą

Europos softbolo federacijų kongresas – kas tai, kam tai įdomu, ar verta… . Tokie pasvarstymai buvo anksčiau, bet jau šiais metais buvo rasta galimybė dalyvauti Europos softbolo federacijų kongrese Maltoje. Diana Pupininkienė rado laiko ir noro pajudinti Lietuvos softbolo „dirvonus“, na ką ten dirvonus, tik mažą darželį, kuriame į saulę stiebėsi keletas žiedelių blaškomų vėjo tarp beisbolo ir softbolo. Pažįstantys Dianą žino, kad jos „idėjų skrynutė“ tuščia nebūna, o iniciatyvos irgi visada pilna. Kaip sekėsi Dianai kongrese Maltoje – geriau jos klausti, bet apčiuopiamus rezultatus matome jau dabar. Lietuvos softbolo komanda buvo pakviesta dalyvauti uždarų patalpų turnyre Švedijoje.
Kvietimas, rodėsi, sunkiai įgyvendinamas, bet didelis noras suteikti merginoms galimybę parungtyniauti, o ir mums dar nepažįstamoje švediškoje aikštėje, vertė imtis šio projekto. Vilniaus klubas ėmėsi iniciatyvos. Vyr. treneris Virmidas Neverauskas parengė strategiją, Diana ėmėsi švediškosios pusės, aš ėmiausi kelionės organizavimo reikalų. Į komandą buvo suburtos merginos iš Vilniaus, Kauno ir Radviliškio. Merginų treneriu maloniai sutiko būti Radviliškio klubo treneris Romanas Paskočimas, nors jo abi dukros dėl traumų ir ligų nebegalėjo dalyvauti šiame turnyre – labai gaila.
Dviem septynviečiais minivenais išvykome į Švediją. Pirmyn kėlėmės iš Talino Į Stokholmą dideliu apynauju keltu Baltic Queen. Prabangus keltas su parduotuvėmis, diskoteka, karaoke ir kitomis pramogomis, kaip mat ištirpdė kelionės nuovargio krislelius, o komandos merginos ėmė „siausti“ po didžiulį laivą. Tokios kelionės padeda burti vieningą komandą kas labai reikalinga šiame žaidime.
Šeimininkų komanda Enkoping pasistengė, kad mūsų komanda iš turnyro parsivežtų kuo daugiau patirties ir malonių prisiminimų. Lietuvaičių komanda garbingai rungėsi turnyre, laimėjo dvejas rungtynes iš šešių, dvejas pralaimėjo tik vienu tašku ir dar dvejas tik po atkaklios kovos. Nė vienų rungtynių nepralaimėjome sausu rezultatu ar nokautu. Merginos visose rungtynėse kovėsi iki galo, o keli abejotini teisėjų sprendimai tik dar labiau motyvavo. Švedijos lietuvių bendruomenės atstovai su trispalve iš tribūnų palaikė merginų komandą. Švedai džiaugėsi, kad jų tradicinį turnyrą paįvairino komanda iš Lietuvos ir kvietė dalyvauti ir sekančiais metais. Šeimininkių komandos trenerės Ingrid ir Marie buvo labai malonios bei kvietė mūsų merginas vasarą atvykti bendrai treniruočių stovyklai. Tai būtų puiki galimybė ruoštis Europos softbolo čempionatui Olandijoje, kur mūsų merginos žada dalyvauti.

Turnyras atskleidė silpnąsias komandos vietas. Pirmiausia ir didžiausia bėda – mėtymas (pitčiariavimas). Didžiausią dėmesį per treniruotes reikėtų sutelkti į pataikymą, metimo stiprumas ateis vėliau. Trenerė Ingrid pamokė merginas metimo technikos, lieka tik kantriai „šlifuoti“ metimą. Kiti gynybos elementai veikia, o darytas klaidas dažniausiai lėmė komandos nesusižaidimas ar pozicijų specifika, kai ne visada merginos galėjo žaisti sau įprastose pozicijose. Plati tema apie atmušimą bei puolimą. Visos merginos išaugusios iš beisbolo komandų, tad ir muša kaip beisbole – laukia stiprių metimų bei stengiasi stipriai atmušti. Turnyro metu pastebėta, kad atmušti dažniau sekėsi stiprius metimus. Mūsų merginos nenaudoja softbole naudojamų mušimų bėgant – net nežinau ar tai gerai, ar blogai. Gal tai mažiau patyrusioms padėtų užimti bazę? Puolime truputi trūko agresijos ir slydimo į bazę elemento. Tiesa, tai sunku daryti neturint kelių apsaugų. Švedės labai dažnai naudodavo slydimą į bazę, o teisėjai slystančias žaidėjas visada, nors ir ne visada pelnytai, skatindavo šūkiu „safe“ (saugu, užimta).
Komandos vardu noriu padėkoti organizavusiems – Dianai Pupininkienei, Virmidui Neverauskui, Romanui Paskočimui. Padėkoti padėjusiems: Barzdžių šeimai iš Vilniaus, Karenauskų šeimai iš Radviliškio. Noriu padėkoti merginų šeimoms išleidusioms paneles į turnyrą ir, žinoma, ir pačioms merginoms: Agnei, Aistei, Akvilei, Augustei, Godai, Gretoms, Laurai, Monikai, Nomedai, Paulai, Simonai – kurios važiavo, stengėsi, kovojo.
Turnyras Švedijoje žavus dar ir tuo, kad jame nėra žaidėjų amžiaus ribų, tad mūsų merginos dar daug kartų galėtų jame dalyvauti. Jau dabar pradėkime ruoštis kitų metų turnyrui Švedijoje.

Apie mus ir turnyrą rašo: http://www.europeansoftball.org/node/869

http://www.mister-baseball.com/skvde-saints-win-annual-softball-indoor-championship-sweden/ 

http://www.isfsoftball.org/english/communication/15_03_12.htm

Naujienos iš ESF kongreso: http://www.europeansoftball.org/files/Newsflash_2012_02.pdf
Komandos vadovas Žilvinas Vodzinskas